Balandžio 5–8 d. Romoje vyko jaunimo atstovų pasitarimas „Nuo Krokuvos iki Panamos. Sinodas keliauja su jaunimu“. Su Panevėžio vyskupijos jaunimo centro direktore Roberta Daubaraite-Rande susitikome aptarti svarbiausių pasitarimo aspektų. Kalbėjomės apie Bažnyčios ir jaunimo santykį, Bažnyčios siekį kurti dialogą su jaunais žmonėmis, atsiliepti į jų poreikius, padėti atrasti savo pašaukimą ir eiti kartu.
Kokia šio susitikimo esmė?
Susitikimas buvo skirtas aptarti vykusias Pasaulio jaunimo dienas (PJD) Krokuvoje, taip pat pasirengti kelionei į Panamą, o esminis susitikimo aspektas – pasiruošti kitais metais vykstančiam Sinodui, kurio tema yra „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimas“.
Viena iš dienų buvo skirta kelionei į Panamą. Mes, lietuviai, žvelgiame į šią šalį ir su džiaugsmu, ir su liūdesiu, nes Panama yra labai toli. Todėl mūsų užduotis yra ne nuvežti kuo daugiau dalyvių į renginį, bet susivienyti su Bažnyčia ir per tai pasiūlyti jaunimui dalyvauti vietinės Bažnyčios veikloje.
Į pasitarimą buvo pakviesti nacionaliniai koordinatoriai, taip pat kiekvienos šalies jaunimo atstovai, o susitikimų pobūdis daugiausia buvo diskusijos, kuriose dalinomės patirtimi. Susitikome ir su popiežiumi, dalyvaudami Vigilijoje ir Verbų sekmadienio iškilmėje. Pats susitikimas įpareigoja savo šalies jaunimo klausti, ko jiems iš tikrųjų reikia iš Bažnyčios, nes apie tai ir yra Sinodas.
Pasitarime buvo pristatytas parengiamasis Sinodo dokumentas. Ką svarbaus galėtumėte išskirti?
Dokumentas susideda iš trijų dalių. Jame skelbiama Bažnyčios užduotis skleisti Evangelijos džiaugsmą. Šis Sinodas nori įsiklausyti į jaunuolius, nes jie, kaip teigiama dokumente, geba matyti šio laikmečio dvasios dovanojamus ženklus.
Pirma dokumento dalis yra apie tai, kokiame pasaulyje šiandien gyvena jaunuoliai. Kadangi dalyvavo jaunimo atstovai iš 100 šalių, mes galėjome pamatyti, kokių turime skirtumų: tiek demografinių, tiek istorinių ar kultūrinių. Taip pat svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis gyvena jauni žmonės.
Kitas vertingas momentas – suvokti dabartinį laikmetį. Jis pasižymi permainomis, augančiu neužtikrintumu dėl darbo, technologijų įsivyravimu, o tai gimdo liūdesį ir vienatvę. Taip pat šiuo laikmečiu didėja emigracija, gyvename multikultūriškesnėse ir multireligiškesnėse visuomenėse. Tad mūsų užduotis yra įsiklausyti ir mokytis gyventi dialogo kultūroje.
Atpažįstama, kad tarp jaunuolių menksta religinė praktika, taip pat, kad jie tampa „įtinklinti‘, gyvena virtualioje erdvėje, Bažnyčia įpareigojama būtent ten ir plėtoti atitinkamą kultūrą. Bažnyčia turi atliepti jaunuolio asmeninius gebėjimus, jo talentus ir pomėgius. Taigi svarbiausia, kad mes suprastume šią naują kartą ir imtumėmės naujų modelių, ieškotume erdvių, kurios išreikštų jaunų žmonių poreikius.
Susitikti su jaunais žmonėmis ten, kur jie yra dabar.
Antroje dalyje reflektavome tikėjimo ir pašaukimo klausimą. Labai svarbu būti pašauktam ir atsiliepti. Šiandien mes lydime jaunuolius, kad jie visų pirma išgirstų kvietimą, nes kiekvieno jauno žmogaus pašaukimas į meilės džiaugsmą yra pamatinis. Tai yra Šv. Dvasios įžvelgimo dovana, tad svarbu atpažinti ir pasirinkti, kam Šv. Dvasia kviečia. Bažnyčios užduotis lydint jaunuolį – tapti artimam, eiti drauge. Ji iš pradžių turi susidaugauti su jaunimu, sužinoti jų pomėgius, talentus, o tada kviesti sekti. Tokiu būdu ji atsiliepia į pašaukimą prisidėti prie jaunų žmonių džiaugsmo.
Trečioje dalyje kalbama apie pastoraciją. Teigiama, kad Bažnyčia neturėtų vadovautis taip, kaip buvo anksčiau, mes privalome susitikti su jaunais žmonėmis ten, kur jie yra dabar. Svarbu kartais rinktis kelionę, kuri veda netikėtais ir, be įprastinių Bažnyčios vietų, tolimais keliais.
Keliaujant su jaunuoliais kuriama visa krikščionių bendruomenė. Iš tiesų jaunimas jaučiasi gerai ten, kur gali įnešti kažką savo. Šiandien Bažnyčiai reikia leisti laiką su jaunuoliais: klausytis jų istorijų, džiaugsmų, liūdesio, baimių, nes tik tokiu keliu yra įkultūrinama Evangelija ir evangelizuojama kiekviena kultūra, įskaitant ir jaunimo kultūrą. Iš esmės visa bendruomenė yra atsakinga už jaunimo palydėjimą ir ugdymą.
Kokiomis priemonėmis tai galime pasiekti? Mes matome, kad tiek pasaulio, tiek Lietuvos jaunimo dienos (LJD) yra tos erdvės, kur jauni žmonės gali įnešti savo indėlį, atskleisti savo talentą. Šios ateinančios LJD yra to pavyzdys, nes jaunuoliai kuria himną, logotipą, programą. Jeigu visa tai darytų profesionalų komanda, mes prarastume prisidėjimo džiaugsmą. Bažnyčia tai labai vertina.
Kalbant apie pasiruošimą LJD, mes kuriame medžiagą, kuri yra prieinama medijų kanalais, kad jauni žmonės galėtų rasti, kas jiems svarbu, per tą terpę, kuria jie daugiausiai naudojasi. Tad dabartinė mūsų užduotis yra susidraugauti su būsimais LJD dalyviais.
Sužinoti, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria jaunuoliai ir ko šiandien jaunimas prašo iš pačios Bažnyčios.
Dokumente taip pat yra paruoštas klausimynas. Mes turėsime paklausti jaunų žmonių, kaip jie šiandien jaučiasi Bažnyčioje. Gavome užduotį apklausti jaunuolius savo šalyse. Klausimai yra susiję su pastoracija, pašaukimu, akademiniu jaunimu. Pavyzdžiui, turėsime sužinoti, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria jaunuoliai, kokios susibūrimų vietos yra atpažįstamos bažnytinėje aplinkoje ir, kas svarbiausia, ko šiandien jaunimas prašo iš pačios Bažnyčios.
Šis būsimas Sinodas yra apie tai, kaip Bažnyčiai labiau įtraukti jauną žmogų, kaip atliepti jo viltis ir lūkesčius. Tai nėra lengva, todėl šis susitikimas labai padėjo, galėjome išgirsti vieni kitus. Bendraudami su kitų šalių jaunimo atstovais atpažinome, kad reikia kalbėtis netgi su dar jaunesniais nei 16 metų jaunuolias. Daugelis šalių atstovų išreiškė tą patį susirūpinimą, kad negebame pasirūpinti šių jaunų žmonių poreikiais.
O kaip bendrauti su netikinčiais ar dar neatradusiais Dievo jaunuolias? Kaip juos supažindinti su Bažnyčia?
Susitikime aptarėme, kad šiandien mums svarbu atskleisti Bažnyčią kaip tokią, kuri yra neatskiriama nuo gyvenimo. Mes turime jaunam žmogui pasiūlyti daugiau įvairovės. Galbūt šiandien nesugebame jų išgirsti, todėl jų ir nėra Bažnyčioje. Mums patiems verta išsikelti tikslą savo erdvėje liudyti, kad esame krikščionys ir per tai vesti kitus Kristaus link. Kaip teigia popiežius, visų pirma reikia padėti išreikšti jaunuolių pomėgius, talentus, tai galima padaryti tiek per sportą, savanorystės galimybes ar kitas veiklas. Pastebime, kad LJD yra būtent ta erdvė, kur įvyksta Bažnyčios ir jaunų žmonių dialogas, kur labiausiai matosi jaunimo indėlis ir kūrybiškumas.
